Receptų filtras

Siūlomi receptai

Šafraninis jogurto sūrio desertas „Shrikhand“

Šį populiarų indišką skanėstą yra visiškai nesudėtinga paruošti, reikia tik šiek tiek laiko. Desertui pirmiausia yra gaminamas jogurto sūris (ind. – „dehin“)....

Sutirštinto jogurto, vanilės ir braškių desertas

Tirštas, klampus, plaktos grietinėlės ir plombyro skonio sutirštinto jogurto desertas, pagardintas vanile ir braškėmis – ar ne tokį skanėstą kartais įsivaizduojame,...

Noriu žinoti...
Atgal
Anyžius

Angl. - Anise, rus. - Aнис, ind. - Choti saunf, lot. - Pimpinella anisum.

Anyžius - vienmetis žolinis morkų ir petražolių šeimos augalas, botaniškai artimas pankoliui, kilęs iš Libano. Anyžius - labai aromatingas augalas, jo stiebas išauga iki 70 cm aukščio, žydi anyžius vasarą skėtiniais žiedynais, baltais ar šviesiai rausvais smulkiais žiedeliais. Sėklos, naudojamos kaip prieskonis, yra saldaus skonio, subręsta rugsėjį. Sėklos savo forma primena mums puikiai pažįstamą kmyną, tik yra šiek tiek lenktos, šviesiai žalios arba rudos spalvos. Anyžius savo aromatinėmis medžiagomis yra artimas dviem kitiems populiariems prieskoniams: tai pankoliui ir žvaigždiniam anyžiui. Visų šių prieskonių aromatą nulemia ta pati lakioji medžiaga - anetolis.

Žinomas nuo neatmenamų laikų. Maždaug prieš 3500 metų sudarytame senoviniame egiptiečių vaistų žinyne, anyžius minimas kaip vaistas, padedantis įveikti šlapimo takų negalavimus ir dantų skausmą. Senovės Romoje anyžiaus sėklas naudojo kaip vaistą, o taip pat kaip prieskonį duonai pagardinti. Po taip būdingų senovės romiečiams daugiadienių puotų anyžiaus pyragai buvo valgomi norint išvengti persivalgymo sukeltų padarinių. Plinijus rašė, kad anyžius gaivina burnos ertmę, padeda išsaugoti jaunystę. Anyžių surišdavę šluotele ir kabindavę prie lovų arba įsiūdavę į pagalvę, kad gaivintų orą ir kad atbaidytų naktinius košmarus.

Anyžius Europoje viduramžiais buvo pakankamai brangus prieskonis, pagal savo vertę prilyginamas pankoliui, kalendrai ir kmynams. Senovinėse kulinarinėse knygose buvo rekomenduojama anyžių naudoti saldėsiams iš riešutų, medaus ir razinų, o taip pat derinant su laurų lapais ir cinamonu gardinti įvairius pietų patiekalus. Anyžius - intensyvaus saldymedį primenančio skonio ir aromato prieskonis, puikiai dera su laurų lapais, kalendra, pankoliu, ypač ruošiant konservus, marinatus ar sūdant, dedamas į girą, kisielius, verdant vaisių ar prieskonių arbatas. Anyžiumi gardinami įvairūs karšti patiekalai, kepiniai, pomidorų padažai. Juo barstomos salotos. Tinkamas prieskonis desertamas gardinti - kompotams, kremams, saldiems kepiniams. Populiarus indiškoje, Vidurio Azijos tautų, portugalų, vokiečių, italų ir prancūzų virtuvėse. Anyžius suteikia subtilų aromatą tortams, pyragaičiams, sausainiams. Įeina į prieskonių mišinio curry, garam masala sudėtį. Visuose Indijos restoranuose po valgio kartu su sąskaita jums atneš indelį su anyžiaus arba pankolio sėklomis ir cukrumi. Šis paprotys yra daugialypės naudos: anyžiaus sėklos kramtant išvalo dantis nuo maisto likučių, aromatas atšviežina burną ir kvėpavimą, sėklos pagerina virškinimą ir sumažina vidurių pūtimą. Anyžius plačiai naudojamas duonos gaminių ir saldumynų, farmacijos ir parfumerijos pramonėje.

Anyžius auga Libane, Graikijoje ir Kipre, tačiau dėl savo aromatingų sėklų auginamas daugelyje šalių - Ispanijoje, Turkijoje, Indijoje, Kinijoje, Meksikoje, JAV, Italijoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Kaukaze, Moldavijoje ir Ukrainoje. Anyžiaus sėklose yra apie 2-3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra 80-90% anetolio ir apie 10% metilchavikolo. Būtent šios medžiagos ir skleidžia taip būdingą anyžiui aromatą. Anyžiaus aromatas įkvepia energijos, išsklaido nuovargį ir stresą. Padeda atsikratyti nemigos, kurią sukelia nuolatinė nervinė įtampa. Ypač padeda sunkų protinį darbą dirbantiems žmonėms. Anyžiaus skonis saldus ir jis turi šaldančių savybių. Puikiai tinkantis prieskonis tiems žmonėms, kuriems dėl stipriai išreikšto Ugnies elemento organizme aštrių prieskonių iš viso vartoti negalima.

Visų pirma anyžiaus sėklos naudojamos gydant virškinimo sistemos organus, stiprina motorinę ir sekrecinę žarnyno funkciją, kelia apetitą ir mažina vidurių pūtimą. Anyžiaus sėklų nuoviras skatina pieno susidarymą maitinančioms motinoms. Anyžiaus arbatą galima duoti kūdikiams nuo viduriavimo, kad jiems nepūstų pilvukų ir kalantis dantukams. Anyžiaus eteriniai aliejai yra puiki antiseptinė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė, dėl ko anyžius yra naudojamas peršalus, kosint ar sergant įvairiausiais kvėpavimo takų uždegimais. Anyžiaus sėklos farmacijos pramonėje naudojamos gaminant vaistinius aliejus, sirupus, antpilus, amoniakinius anyžiaus lašus. Anyžius naudojamas įvairiausių vaistų skonio pagerinimui, dantų pastos aromatizavimui.

Anyžius turi būti saugomas uždarame hermetiškame inde saulei nepasiekiamoje vietoje, kitaip greitai praranda savo aromatą. Anyžius naudojamas ir maltu pavidalu, tačiau labai greitai praranda aromatą, dėl to malkite tik tiek anyžiaus sėklų, kiek reikia tam kartui. Jei norite sustiprinti anyžiaus aromatą, prieš naudodami šį prieskonį savo patiekalui, paskrudinkite sėklas sausoje keptuvėje.

/jogosmityba/

Receptai su anyžiumi:

   

Atgal