Rus. - Горчица, angl. - Mustard, ind. - Ray, lot. - Brassica Nigra, Sinapsis Alba. Sėklos.
Garstyčios - tai kryžmažiedžių šeimos (Brassicaceae), artimos kopūstiniams, krienams, rapsui ir ridikui, augalo sėklos. Yra keletas rūšių garstyčių - baltosios (geltonosios, angliškos, vidutinio dydžio), juodosios (tikrosios, prancūziškos, smulkiausios) ir "sarepto" (rusiškos, rudosios, didžiausios). Garstyčių sėklos subręsta smulkiose ankštyse. Kai išdžiūsta, kuliamos. Paruoštas garstyčių padažas, plačiai parduodamas maisto parduotuvėse dažniausiai yra ruošiamas iš "sarepto", rudųjų garstyčių. Garstyčios yra kilusios iš labai plataus regiono, pradedant Europa, baigiant Kinija, ir buvo vienas iš pirmųjų prieskonių, laisvai prieinamų ir plačiai naudojamų Senovės Europoje dar nuo Romos laikų. Dar Pitagoras teigė, kad garstyčios gerina atmintį. Biblijoje garstyčios simbolizuoja vaisingumą. Viduramžiais garstyčios, kaip ir kiti prieskoniniai augalai, dažniausiai augintos vienuolynų soduose. Įvairios tautos nuo senų senovės turėjo sau būdingus garstyčių padažų ruošimo būdus, tačiau garstyčios kaip sėklos naudojamos taip pat gan plačiai, ypač Indijoje. Geriausia iš visų yra juodųjų garstyčių rūšis. Indijoje, iš kur ši rūšis yra kilusi, naudojama jau kelis tūkstantmečius. Čia garstyčios yra vienos iš mėgstamiausių prieskonių. Be garstyčių indiška virtuvė nebūtų tokia patraukli ir savita. Juodosios garstyčios yra aštraus, kiek aitraus skonio, tik ne tokio aštraus kaip čili pipirai, kvepia krienais, kaitintos suteikia maistui riešutų aromatą. Jų malonų aitrų ir aštrų skonį pajuntame tik sukramtę grūdelius, pažeidžiant ląsteles. Kai šviežios džiovintos garstyčių sėklos yra malamos, jų ląstelės yra sutraiškomos, ir tam tikri enzimai paskatina išsilaisvinti dirginančias gomurį ir skrandį molekules (taip jaučiame aštrumą). Kitu atveju, kai nemaltas garstyčių sėklas prieš naudojant kaitiname riebaluose, kol šios ima „šokinėti", enzimai yra „nukenksminami" ir jokie dirgikliai neišsilaisvina. Skonis tuomet tampa nebe toks aštrus, o šiek tiek kartus ir primena riešutus.
Garstyčių sėklos yra tokios riebios, kad iš jų net spaudžiamas garstyčių aliejus. Azijoje ant garstyčių sėklų troškina daržoves. Garstyčias naudoja konservuojant daržoves, Italijoje net su garstyčiomis konservuoja vaisius (Mostarda di frutta). Garstyčios - daugybės garsių prieskonių mišinių sudedamoji dalis. Geriausiai garstyčias prieš dedant į patiekalą paskrudinti karštuose riebaluose, kol pakeis spalvą - iš juodų taps pilkomis; tik būtina indą uždengti, kitaip garstyčios išlakstys per indo kraštus, nuo karščio sproginėdamos. Juodųjų garstyčių sėklos labai puošia patiekalą. Jūs nustebsite, kaip pasikeičia paprasti ryžiai ar pabodęs padažas, įdėjus į juos šaukštelį juodųjų garstyčių.
Garstyčiose yra iki 25% baltymų, taip pat fosforo, kalio, magnio, šiek tiek geležies, cinko, natrio, vario, vitaminų B1 ir B2, vitaminų B grupės nikotininės rūgšties, kuri reikalinga daugybei organizme vykstančių procesų, nervų sistemai, odos stangrumui. Garstyčių sėklose yra iki 35% aliejaus. Garstyčios tinkamos pirmiausia garstyčių padažui ruošti. Garstyčios tinkamas priedas įvairiems padažams, sumuštiniams gardinti, marinatams, sriuboms, daržovių troškiniams, raugintiems kopūstams. Garstyčios dera prie visų pikantiškų valgių. Tik skysčiuose ir riebaluose atsiskleidžia tikrasis garstyčių skonis ir aromatas. Sausi garstyčių milteliai neturi nei kvapo, nei skonio.
Paruoštose garstyčiose dažniausiai dedama dirbtinių skonį stiprinančių ir dažinių medžiagų bei konservantų, majonezo, kiaušinių miltelių. Prieš pirkdami atidžiai perskaitykite sudėtį. Geriau patiems pasigaminti garstyčių padažo iš garstyčių miltelių, natūralaus acto, medaus, ciberžolės (ja dažomos garstyčios įgauna būdingą geltoną spalvą), pipirų, paprikų, žalumynų.
Įvairios garstyčių rūšys
Iš juodųjų garstyčių sėklų gaminami garsūs garstyčių pleistrai. Garstyčių šildančios savybės padeda pritraukti užklijuotoje vietoje daugiau kraujo, taip, pavyzdžiui, gydomas radikulitas. Kompresai, paruošti iš maltų garstyčių ir karšto vandens ir įvynioti į audeklą, padeda raumenų ir sąnarių skausmams palengvinti, padeda sergant plaučių uždegimu išvalyti gleives, silpnina šlapią kosulį. Toks kompresas, uždėtas vienu metu ant sprando ir kaklo iš nugarinės pusės, po 15-20 minučių gali numalšinti stiprų galvos skausmą. Garstyčių kompresai daro stebuklus sergant bronchitu, sąnarių ligomis, reumatu. Kompresas laikomas ne ilgiau kaip 15-20 minučių - kitu atveju gali nudeginti odą. Kompresą nuėmus odą nuplaukite šiltu vandeniu. Tepti kremais jokiu būdu negalima! Prieskonis uždega virškinimo ugnį ir yra rekomenduojamas esant vidurių užkietėjimui, silpnam virškinimui, sulėtėjusiai medžiagų apykaitai. Garstyčios pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu, neutralizuoja patogeninę mikroflorą žarnyne. Juodosios garstyčios patariamos valgyti sergantiems šlapimo takų ir pūslės uždegimais. Garstyčių naudojimas yra profilaktinė priemonė peršalimams, nes stimuliuoja kraujotaką odos paviršiuje ir taip neleidžia sušalti.
/jogosmityba/
Keli patiekalų receptai su garstyčiomis: