„Bulgur" - tai dirbtinės kruopos iš kviečių grūdų. Šis kviečių apdorojimo būdas kilęs dar žiloje senovėje. Paprastai „bulgur" kruopoms ruošti naudojami kietieji kviečiai (lot. - Triticum durum). „Bulgur" yra populiarios Šiaurinėje Afrikoje, Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose bei Vidurio Azijoje ir, galima sakyti, įaugusios į šių regionų mitybos kultūrą. Kruopos ruošiamos vardant kviečių grūdus vandenyje, vėliau juos išdžiovinant, ir tokiu būdu kviečio grūdo vidus tampa stiklo kietumo. Po to kviečiai sudrėkinami, kad suminkštėtų sėlenys - išorinis grūdo sluoksnis. Grūdai tuomet yra grūdami arba malami taip, kad atsiskirtų sėlenys ir grūdo gemalas, o grūdo endosperma subyrėtų į stambokas kruopas. Gautas rezultatas yra maistinga kviečių forma, kuri gali būti saugoma labai ilgai, o išverda palyginus labai greitai. Tai yra kvietinė versija greitai paruošiamų ryžių („parboiled, precooked rice").
„Bulgur" dažnai yra painiojamos su paprastomis kvietinėmis kruopomis, kurios yra ruošiamos kitokiu būdu: jos nėra apverdamos, nuo jų nevalomos sėlenys - tai tik paprasčiausiai stambiai sumaltas grūdas. Yra keletas „bulgur" kruopų dydžių: nuo stambių (skersmuo apie 3,5 mm) iki visiškai smulkių (0,5-2 mm). Stambios „bulgur" kruopos yra naudojamos lygiai taip pat, kaip ryžiai ar kuskusas: virtos vandenyje ar garuose tinka bet kokiam skystam patiekalui, plovams, troškiniams ar salotoms, kepinių įdarams, o smulkios „bulgur" kruopos tinka ruošti vegetariniams maltinukams, kotletams, košėms ar saldiems pudingams. „Bulgur" dažnai dedamas kepant duoną - čia jis atstoja neskaldytus grūdus. Paruoštos „bulgur" kruopos yra riešutų skonio, ilgiau kramtomos, pagal maistingumą turtingesnės už ryžius ar kuskusą, turi daugiau maistinių skaidulų, baltymų, vitaminų ir mineralų: sudėtyje yra daug kalcio, fosforo, geležies. „Bulgur" kruopų klauskite sveiko maisto, profesionaliose prieskonių parduotuvėse. /jogosmityba/ |
Patiekalai su „bulgur" kruopomis: