Autoimuninio tiroidito mityba: ką valgyti, o ko vengti?

Autoimuninis tiroiditas, medicinoje dažnai įvardijamas kaip Hašimoto liga, yra viena dažniausių skydliaukės veiklos sutrikimo priežasčių visame pasaulyje. Nors genetika ir aplinkos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį šios ligos atsiradimui, vis daugiau mokslinių tyrimų ir klinikinės praktikos pavyzdžių rodo, kad mityba yra vienas galingiausių įrankių, padedančių valdyti simptomus ir sumažinti uždegiminius procesus organizme. Daugelis pacientų, kuriems diagnozuota ši liga, skundžiasi lėtiniu nuovargiu, svorio augimu, plaukų slinkimu ir nuotaikų kaita, net ir vartodami paskirtus vaistus. Būtent čia į pagalbą ateina tikslingas maisto raciono koregavimas. Svarbu suprasti, kad nėra vienos universalios dietos, tinkančios visiems, tačiau egzistuoja tam tikri mitybos principai, kurie gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skydliaukės antikūnų kiekį kraujyje.

Kodėl mityba yra kritiškai svarbi sergant Hašimoto tiroiditu?

Autoimuninis tiroiditas iš esmės yra ne tik skydliaukės, bet ir imuninės sistemos liga. Jūsų imuninė sistema klaidingai atpažįsta skydliaukės audinį kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus, kurie jį atakuoja. Mitybos tikslas sergant šia liga yra dvejopas: nuraminti imuninę sistemą bei sumažinti sisteminį uždegimą ir palaikyti optimalią skydliaukės hormonų gamybą bei konversiją.

Didžioji dalis imuninės sistemos ląstelių (apie 70–80 proc.) yra išsidėsčiusios žarnyne. Todėl žarnyno sveikata yra tiesiogiai susijusi su autoimuninių ligų eiga. Dažnai sergantieji Hašimoto tiroiditu turi ir vadinamąjį „pralaidaus žarnyno“ sindromą (padidėjusį žarnyno pralaidumą). Tai reiškia, kad tam tikros maisto dalelės, bakterijos ar toksinai patenka į kraujotaką per pažeistas žarnyno sieneles, taip dar labiau provokuodami imuninę sistemą. Tinkamai parinkti maisto produktai padeda atkurti žarnyno barjerą ir sumažinti imunines atakas.

Maisto produktai, kurių rekomenduojama vengti

Norint suvaldyti autoimuninį procesą, pirmasis žingsnis dažniausiai yra eliminacija. Tam tikri produktai veikia kaip dirgikliai, skatinantys uždegimą. Nors kiekvienas organizmas yra individualus, šių produktų atsisakymas dažniausiai duoda teigiamų rezultatų.

Glitimas ir jo įtaka skydliaukei

Vienas didžiausių sergančiųjų autoimuniniu tiroiditu priešų yra glitimas – baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Mokslininkai nustatė reiškinį, vadinamą „molekuline mimikrija“. Gliadino (glitimo sudedamosios dalies) molekulinė struktūra yra labai panaši į skydliaukės audinio struktūrą. Kai žmogus, turintis jautrumą glitimui ar pralaidų žarnyną, valgo glitimo turinčius produktus, imuninė sistema puola glitimą, bet dėl panašumo kartu atakuoja ir skydliaukę.

Daugybė pacientų pastebi reikšmingą antikūnų sumažėjimą ir savijautos pagerėjimą visiškai atsisakę glitimo. Svarbu pabrėžti, kad neužtenka tiesiog sumažinti jo kiekio – imuninei reakcijai iššaukti gali pakakti net ir mažų glitimo pėdsakų, todėl dažnai rekomenduojama griežta beglitiminė dieta bent 3–6 mėnesius, stebint savijautą.

Pieno produktai ir laktozė

Dalis žmonių, sergančių Hašimoto liga, taip pat netoleruoja laktozės arba yra jautrūs pieno baltymui kazeinui. Kazeinas, panašiai kaip ir glitimas, gali sukelti uždegimines reakcijas jautriems asmenims. Pieno produktai gali skatinti gleivių susidarymą ir virškinimo problemas, kurios trukdo pasisavinti maistines medžiagas. Jei nusprendžiate atsisakyti pieno produktų, būtinai ieškokite alternatyvių kalcio šaltinių.

Soja ir goitrogenai

Sojos produktai (sojos pienas, tofu, sojos padažas) turi goitrogenų – medžiagų, kurios gali trukdyti skydliaukei pasisavinti jodą ir slopinti hormonų gamybą. Be to, genetiškai modifikuota soja gali neigiamai veikti hormonų balansą.

Kiti goitrogenų turintys produktai yra kryžmažiedės daržovės: brokoliai, kalifiorai, kopūstai, Briuselio kopūstai. Tačiau čia yra svarbus niuansas: terminiškai apdorojant šias daržoves (verdant, troškinant), goitrogenai didžiąja dalimi suardomi, todėl visiškai atsisakyti šių vertingų daržovių nereikia, tiesiog reikėtų vengti jų valgyti dideliais kiekiais žalių.

Ką valgyti: geriausi produktai skydliaukės veiklai gerinti

Kai pašalinate dirgiklius, svarbu organizmą aprūpinti statybinėmis medžiagomis, kurios mažina uždegimą ir skatina gijimą. Jūsų mitybos pagrindą turėtų sudaryti natūralus, neperdirbtas maistas.

Kokybiški baltymai ir riebalai

Baltymai yra būtini audinių atstatymui ir hormonų transportavimui. Rinkitės ekologišką paukštieną, žuvis (ypač riebias, tokias kaip lašiša, skumbrė ar silkė, kurios turtingos Omega-3 riebalų rūgštimis), kiaušinius (jei juos toleruojate) ir, saikingai, raudoną mėsą.

Sveiki riebalai yra būtini hormonų gamybai ir uždegimo mažinimui. Įtraukite į savo racioną:

  • Avokadus – puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis.
  • Alyvuogių aliejų – turtingas polifenoliais, pasižyminčiais antioksidaciniu poveikiu.
  • Kokosų aliejų – lengvai virškinamas ir suteikiantis greitos energijos.
  • Riešutus ir sėklas (išskyrus žemės riešutus) – mirkyti riešutai yra lengviau virškinami.

Daržovės ir uogos

Daržovės turėtų sudaryti didžiąją lėkštės dalį. Jos suteikia skaidulų, kurios būtinos gerai žarnyno veiklai ir toksinų šalinimui. Ypač vertingos yra tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, gražgarstės), taip pat morkos, burokėliai, saldžiosios bulvės. Uogos (mėlynės, avietės, braškės) yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu skydliaukėje.

Svarbiausi mikroelementai sergant Hašimoto liga

Net ir sveikai maitinantis, sergantiesiems autoimuniniu tiroiditu dažnai trūksta specifinių mikroelementų, kurie yra kritiškai svarbūs skydliaukės funkcijai.

Selenas

Tai vienas svarbiausių mineralų skydliaukei. Selenas reikalingas fermentams, kurie konvertuoja neaktyvų skydliaukės hormoną T4 į aktyvų T3. Be to, selenas veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis skydliaukę nuo pažeidimų. Geriausias natūralus seleno šaltinis yra braziliški riešutai – vos 2–3 riešutai per dieną gali patenkinti paros poreikį. Kiti šaltiniai: tunas, sardinės, kiaušiniai.

Cinkas

Cinkas taip pat dalyvauja hormonų konversijoje ir yra būtinas normaliai imuninės sistemos veiklai. Cinko trūkumas gali lemti TSH lygio kilimą. Jo gausu moliūgų sėklose, jautienoje, vištienoje, austrėse.

Vitaminas D

Dauguma žmonių, sergančių autoimuninėmis ligomis, turi vitamino D trūkumą. Šis vitaminas veikia kaip imunomoduliatorius – jis reguliuoja imuninės sistemos atsaką ir neleidžia jai būti pernelyg agresyviai. Reguliarus buvimas saulėje ir kokybiški papildai (po kraujo tyrimo) yra būtini.

Autoimuninio protokolo (AIP) dieta

Kai standartiniai mitybos pokyčiai neduoda norimų rezultatų, specialistai dažnai rekomenduoja išbandyti Autoimuninį protokolą (AIP). Tai yra griežtesnė Paleo dietos versija, skirta maksimaliai sumažinti uždegimą ir „užgydyti“ pralaidų žarnyną.

AIP metu tam tikrą laiką (dažniausiai 30–90 dienų) atsisakoma ne tik glitimo, pieno ir sojos, bet ir:

  1. Kiaušinių (ypač baltymų).
  2. Riešutų ir sėklų.
  3. Ankštinių daržovių (pupelių, lęšių).
  4. Bulvinių šeimos daržovių (pomidorų, bulvių, baklažanų, paprikų).
  5. Alkoholio ir kofeino.

Po eliminacinio periodo produktai po vieną lėtai grąžinami į racioną, stebint organizmo reakciją. Tai padeda identifikuoti individualius maisto netoleravimus, kurie provokuoja ligą.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Ar sergant autoimuniniu tiroiditu galima vartoti jodą?
Tai sudėtingas klausimas. Nors jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, esant autoimuniniam procesui, didelis jodo kiekis (ypač iš papildų ar joduotos druskos pertekliaus) gali veikti kaip „kuras ugniai“ ir paskatinti antikūnų gamybą bei uždegimą. Jodo papildus reikėtų vartoti tik griežtai prižiūrint gydytojui. Jodą geriausia gauti natūraliai iš maisto (žuvies, jūros gėrybių).

Ar kava kenkia skydliaukei?
Kava pati savaime nėra priešas, tačiau ji gali didinti kortizolio (streso hormono) lygį ir dirginti žarnyną, jei geriama tuščiu skrandžiu. Be to, kava gali sutrikdyti skydliaukės vaistų pasisavinimą. Rekomenduojama kavą gerti praėjus bent valandai po vaistų vartojimo ir, jei įmanoma, rinktis ekologišką kavą be kofeino arba riboti jos kiekį.

Ar galima valgyti kiaušinius?
Kiaušiniai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, tačiau kiaušinio baltymas turi lizocimo, kuris jautriems žmonėms gali dirginti imuninę sistemą. AIP dietos metu kiaušinių atsisakoma. Jei laikotės švelnesnės dietos ir nejaučiate neigiamų simptomų, kiaušinius valgyti galima, tačiau geriausia rinktis ekologiškus, laisvai laikomų vištų kiaušinius.

Kaip greitai pajusiu mitybos pokyčių naudą?
Tai labai individualu. Kai kurie žmonės energijos antplūdį ir virškinimo pagerėjimą pajunta jau po 1–2 savaičių, kitiems gali prireikti kelių mėnesių, kol sumažės antikūnų kiekis ir išnyks lėtiniai simptomai. Svarbiausia yra nuoseklumas ir kantrybė.

Streso valdymas ir miego higiena kaip mitybos papildinys

Nors šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skyrėme lėkštės turiniui, būtina pabrėžti, kad net pati tobuliausia dieta neduos maksimalių rezultatų, jei gyvenimo būdas bus chaotiškas. Stresas yra vienas didžiausių skydliaukės priešų. Lėtinis stresas skatina antinksčius išskirti didelį kiekį kortizolio. Aukštas kortizolio lygis slopina skydliaukės veiklą, mažina T4 konversiją į T3 ir didina atsparumą skydliaukės hormonams ląstelių lygmenyje. Todėl mitybos pokyčius būtina derinti su streso mažinimo technikomis, tokiomis kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar tiesiog pasivaikščiojimai gamtoje.

Miego trūkumas taip pat tiesiogiai veikia imuninę sistemą ir uždegiminius procesus. Miego metu organizmas „remontuoja“ save, valosi nuo toksinų ir balansuoja hormonus. Siekite miegoti bent 7–8 valandas per parą, eikite miegoti tuo pačiu metu ir venkite ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos bent valandą prieš miegą. Visuminis požiūris, apimantis sąmoningą mitybą, kokybišką poilsį ir emocinę pusiausvyrą, yra raktas į sėkmingą Hašimoto tiroidito valdymą ir geresnę savijautą kiekvieną dieną.