Kiekvieną vasarą ir ankstyvą rudenį daugelis sodininkų bei sveiką mitybą propaguojančių žmonių susiduria su malonia, bet šiek tiek varginančia problema – cukinijų pertekliumi. Atrodo, vos tik nusisukate, darže pūpso milžiniškos daržovės, o kaimynai ir draugai jas neša maišais. Pirmoji mintis, šovusi į galvą, dažniausiai būna cukinijų blynai. Nors jie skanūs, po trečio karto per savaitę šeimos nariai pradeda raukytis, o ir patiems norisi įvairovės. Cukinija yra viena universaliausių daržovių pasaulyje – jos neutralus skonis ir unikali tekstūra leidžia ją naudoti praktiškai visur: nuo sočių troškinių ir itališkų patiekalų iki, kas daugeliui būna netikėta, drėgnų ir prabangių desertų. Jei ieškote būdų, kaip sunaudoti šią daržo karalienę ir nustebinti artimuosius, metas pamiršti keptuvę su aliejumi ir pasinerti į kur kas įdomesnius kulinarinius eksperimentus.
Cukinijų makaronai arba „zoodles“ – lengva vakarienė be sunkumo jausmo
Pastaraisiais metais visame pasaulyje išpopuliarėjo vadinamieji zoodles (angliškas žodžių „zucchini“ ir „noodles“ junginys). Tai puiki alternatyva tradiciniams kvietiniams makaronams, ypač jei stengiatės sumažinti suvartojamų angliavandenių kiekį arba norite į mitybą įtraukti daugiau daržovių. Cukinijų makaronai yra lengvi, neapsunkina skrandžio ir paruošiami vos per keletą minučių.
Norint pasigaminti šį patiekalą, geriausia naudoti specialią spiralinę pjaustyklę, tačiau puikiai tiks ir paprastas skustukas daržovėms – juo galite pripjauti ilgų, plonų juostelių, primenančių tagliatelle makaronus. Svarbiausia taisyklė gaminant cukinijų makaronus – jų nepervirti.
Populiariausi „zoodles“ paruošimo būdai:
- Su pesto padažu ir pomidoriukais: Tai klasikinis itališkas derinys. Žalius arba vos vos (1–2 min.) keptuvėje pašildytus cukinijų makaronus sumaišykite su naminiu bazilikų pesto, vyšniniais pomidorais ir mocarelos rutuliukais.
- Azijietiškas stilius: Cukinijų juosteles trumpai pakepinkite su sezamų aliejumi, sojos padažu, imbieru, česnaku ir čili pipirais. Pabaigoje pabarstykite sezamo sėklomis ir smulkintais svogūnų laiškais.
- Bolonijos padažas: Naudokite cukinijų makaronus kaip pagrindą savo mėgstamam mėsos troškiniui. Tai kur kas lengvesnė versija nei tradiciniai spagečiai su mėsa.
Soti alternatyva: cukinijų lazanija ir apkepai
Jei mėgstate sočius, orkaitėje keptus patiekalus, cukinija gali tapti pagrindiniu ingredientu, pakeičiančiu tešlą ar bulves. Cukinijų lazanija yra vienas geriausių būdų panaudoti didelius kiekius šios daržovės, tuo pačiu sukuriant patiekalą, kurį mielai valgys visa šeima.
Gaminant lazaniją, vietoje tradicinių makaronų lakštų naudojamos išilgai pjaustytos cukinijų riekelės. Čia slypi viena svarbi paslaptis: cukinija turi labai daug vandens. Jei tiesiog sudėsite žalias riekeles į kepimo indą, lazanija plauks skystyje. Norint to išvengti, supjaustytas riekeles gausiai pabarstykite druska ir palikite 15–20 minučių, kad išsiskirtų skystis. Tuomet jas kruopščiai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Tik tuomet sluoksniuokite su mėsos padažu, bešameliu ir sūriu.
Kiti orkaitėje gaminami stebuklai:
- Cukinijų ir varškės apkepas: Tai lengvesnė, baltyminė tradicinio bulvių plokštainio versija. Sutarkuotą (ir būtinai nuspaustą) cukiniją sumaišykite su varške, kiaušiniais, trupučiu manų kruopų, česnaku ir krapais. Kepkite, kol viršus gražiai apskrus.
- „Gratin“ stiliaus užkepėlė: Supjaustykite cukinijas griežinėliais, išdėliokite kepimo formoje čerpelių principu, užpilkite grietinėlės, česnako ir kietojo sūrio mišiniu. Tai prabangus garnyras prie mėsos patiekalų.
Įdarytos cukinijos: laiveliai ir statinės
Kai darže užauga šiek tiek peraugusios cukinijos su storesne oda, jos idealiai tinka įdarymui. Priklausomai nuo daržovės formos, galite gaminti „laivelius“ (pjaunant išilgai) arba „statines“ (pjaunant skersai dideliais gabalais ir išskobiant vidų).
Įdaras gali būti pats įvairiausias, tačiau sėkmės garantas – tinkamas produktų paruošimas prieš kemšant. Jei naudojate mėsą, ją rekomenduojama šiek tiek apkepinti keptuvėje su svogūnais ir prieskoniais, nes cukinija iškepa gana greitai, o žalia mėsa per tą laiką gali ir nespėti išsitroškinti. Vegetariškai versijai puikiai tinka ryžiai, bolivinė balanda (kynva), grybai ar avinžirniai, sumaišyti su išskobtu cukinijos minkštimu.
Nepamirškite viršaus! Gausiai pabarstykite tarkuotu fermentiniu sūriu, o kad būtų dar skaniau – sumaišykite sūrį su džiūvėsėliais. Taip susidarys traški, auksinė plutelė, kuri puikiai kontrastuos su minkšta daržove.
Netikėtas posūkis: saldūs kepiniai su cukinija
Daugeliui vis dar sunku patikėti, kad cukinija yra tobulas ingredientas desertams. Jos funkcija saldžiuose kepiniuose yra labai panaši į morkų funkciją morkų pyrage – ji suteikia neįtikėtino drėgnumo ir purumo, tačiau visiškai neturi specifinio skonio, kuris jaustųsi galutiniame produkte. Tai puikus būdas „paslėpti“ daržoves vaikų mityboje.
Šokoladinis cukinijų pyragas (Brownie)
Tai vienas populiariausių receptų. Įprastą šokoladinio pyrago tešlą papildžius smulkiai tarkuota cukinija (vėlgi – nuspauskite skysčio perteklių, bet ne visiškai sausai), gaunamas ypatingai drėgnas, burnoje tirpstantis desertas. Cukinija kepdama praktiškai ištirpsta ir susijungia su šokoladu. Niekas, ragaujantis šį pyragą, neįtars, kad jame yra daržovių, kol patys nepasakysite.
Cukinijų ir citrinų keksas
Jei šokoladas nevilioja, išbandykite gaivų variantą. Tarkuota cukinija derinama su citrinos žievelėmis, sultimis, miltais ir aguonomis. Cukinija neleidžia keksui išdžiūti, todėl net ir po kelių dienų jis išlieka minkštas, lyg ką tik iškeptas. Tokie kepiniai dažnai apliejami citrininiu glajumi, kuris suteikia papildomo saldžiarūgščio skonio.
Traškūs užkandžiai: cukinijų lazdelės ir traškučiai
Vakarėliams ar tiesiog užkandžiavimui prie filmo puikiai tinka orkaitėje keptos cukinijų lazdelės. Tai sveikesnė alternatyva gruzdintoms bulvytėms. Cukinijas supjaustykite piršto storio lazdelėmis. Pasiruoškite du dubenėlius: viename išplakite kiaušinį, kitame sumaišykite džiūvėsėlius (geriausia Panko tipo), tarkuotą Džiugo ar Parmezano sūrį, česnako miltelius ir rūkytą papriką.
Kiekvieną lazdelę merkite į kiaušinį, tuomet apvoliokite sausame mišinyje ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepkite karštoje orkaitėje (apie 200–220 °C), kol taps auksinės ir traškios. Patiekite su jogurtiniu česnakiniu padažu. Tai užkandis, kuris nuo stalo dingsta pirmas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie cukinijas
Gaminant patiekalus iš cukinijų dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su jų paruošimu ir savybėmis. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
- Ar būtina lupti cukinijos odelę?
Tai priklauso nuo cukinijos amžiaus. Jei naudojate jaunas, nedideles cukinijas („cukinija“ iš italų k. reiškia mažą moliūgą), jų odelė yra plona, minkšta ir pilna vitaminų, todėl lupti tikrai nereikia. Jei cukinija peraugusi, didelė, o jos oda kieta (nago įspausti sunku), tuomet ją geriausia nulupti, o viduje esančias dideles sėklas išskobti. - Kodėl mano patiekalas iš cukinijų tapo vandeningas?
Cukiniją sudaro apie 95 % vandens. Pagrindinė klaida – skysčio pertekliaus nepašalinimas. Tarkuojant blynams ar apkepams, masę būtina pabarstyti druska, palaikyti 10 minučių ir tada labai stipriai nuspausti rankomis arba per marlę. Gaminant lazaniją ar picas su cukinijų pagrindu, griežinėlius taip pat reikia „apibėgti“ druska ir nusausinti. - Ar galima cukinijas užšaldyti žiemai?
Taip, galima, tačiau atšildytos jos praras traškumą ir tiks tik troškiniams, sriuboms ar kepiniams. Geriausia šaldyti sutarkuotą (ir nuspaustą!) cukiniją porcijomis maišeliuose – žiemą galėsite kepti blynus ar dėti į pyragus. Griežinėliais pjaustytas cukinijas prieš šaldant rekomenduojama blanširuoti (trumpai apvirti), kad išliktų geresnė struktūra. - Kodėl kai kurios cukinijos būna karčios?
Kartumą sukelia medžiaga, vadinama kukurbitacinu. Tai gali nutikti dėl streso augalui augimo metu (karščio, sausros). Jei paragavę jaučiate stiprų kartumą, tokios cukinijos valgyti nerekomenduojama, nes didelis šios medžiagos kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimus. Terminis apdorojimas kartumo nepanaikina.
Kaip išsirinkti geriausią cukiniją ir tinkamai ją laikyti
Norint, kad visi minėti receptai pavyktų tobulai, svarbu pradėti nuo kokybiško produkto. Nors esame įpratę džiaugtis milžiniškomis „patrankomis“ iš daržo, kulinarijoje labiausiai vertinamos jaunos cukinijos. Rinkdamiesi parduotuvėje ar turguje, ieškokite nedidelių arba vidutinio dydžio daržovių (iki 20–25 cm ilgio). Jų skonis yra intensyvesnis, saldesnis, o sėklos dar nesusiformavusios.
Gera cukinija turi būti tvirta. Paspaudus ji neturėtų įdubti. Odelė turi būti lygi, blizgi, be įtrūkimų, rudų dėmių ar susiraukšlėjimo požymių. Susiraukšlėjęs galiukas išduoda, kad daržovė jau seniai nuskinta ir praranda drėgmę. Taip pat atkreipkite dėmesį į svorį – šviežia cukinija turi būti sunki savo dydžiui, tai rodo didelį drėgmės kiekį viduje.
Nuskintas cukinijas geriausia laikyti vėsioje vietoje, bet nebūtinai šaldytuve, jei planuojate suvartoti per kelias dienas. Jei norite išlaikyti ilgiau (iki savaitės ar dviejų), dėkite jas į šaldytuvo daržovių skyrių, tačiau neplaukite, kol nesiruošiate gaminti. Drėgmė ant paviršiaus skatina gedimą. Laikykite jas popieriniame maišelyje arba tiesiog palaidas, venkite sandarių plastikinių maišelių, kuriuose kaupiasi kondensatas. Tinkamai parinkta ir laikoma cukinija taps tikru įkvėpimu virtuvėje, leidžiančiu atrasti naujus skonius ir pamiršti nuobodulį lėkštėje.
