Gydymas antibiotikais neretai tampa neišvengiamu sprendimu kovojant su sudėtingomis ar net gyvybei pavojingomis bakterinėmis infekcijomis, tačiau šie galingi vaistai turi ir savo tamsiąją pusę. Nors jie efektyviai naikina ligos sukėlėjus ir padeda organizmui greičiau pasveikti, kartu jie negailestingai praretina ir natūralią mūsų žarnyno mikroflorą. Toks jautrios ekosistemos disbalansas dažnai sukelia nemalonius, o kartais ir skausmingus šalutinius poveikius: virškinimo sutrikimus, stiprų pilvo pūtimą, viduriavimą, alergines reakcijas ar net ilgalaikį imuniteto nusilpimą. Būtent todėl kartu su antibiotikais medicinos specialistai ir vaistininkai visuomet rekomenduoja vartoti probiotikus – gyvąsias naudingas bakterijas, padedančias atkurti ir apsaugoti pažeistą žarnyno sienelę. Visgi, ilgametė vaistininkų praktika atskleidžia, kad daugelis pacientų daro esmines vartojimo klaidas, kurios šių brangių ir naudingų preparatų poveikį paverčia visiškai niekiniu. Net ir išsirinkus patį aukščiausios kokybės probiotiką, neteisingas jo gėrimo laikas gali neutralizuoti gerųjų bakterijų naudą dar prieš joms pasiekiant žarnyną. Žinant kelias esmines taisykles, galima maksimaliai apsaugoti savo virškinamąjį traktą ir užtikrinti greitą, sklandų bei visapusišką organizmo atsistatymą po sunkios ligos.
Žarnyno mikrobiotos apsauga: kodėl antibiotikai sukelia tokį stiprų disbalansą?
Mūsų žarnyne gyvena dešimtys trilijonų mikroorganizmų, kurie sudaro unikalią, kiekvienam žmogui specifišką ir itin sudėtingą ekosistemą, vadinamą mikrobiota. Šios gerosios bakterijos yra gyvybiškai svarbios ne tik sklandžiam kasdieniam virškinimo procesui bei tuštinimuisi, bet ir vitaminų (ypač K ir B grupės) gamybai, mineralų įsisavinimui bei tvirtai imuninės sistemos veiklai. Kuomet mes susergame ir gydytojas paskiria plataus veikimo spektro antibiotikus, šie vaistai keliauja per mūsų organizmą veikdami tarsi aklas buldozeris. Pagrindinė problema ta, kad dauguma antibiotikų nesugeba atpažinti ir atskirti, kuri bakterija yra patogeninė (sukelianti infekciją), o kuri – natūrali ir mums be galo naudinga žarnyno gyventoja. Dėl šios priežasties sunaikinamos abi stovyklos.
Dėl tokio masinio bakterijų naikinimo po antibiotikų kurso žarnyno gleivinėje atsiranda tuščių, neapsaugotų laisvų plotų. Gamta nemėgsta tuštumos, todėl šiuos plotus labai greitai gali užpildyti atsparesnės blogosios bakterijos (pavyzdžiui, pavojingoji Clostridium difficile) ar patogeniniai grybeliai, tokie kaip Candida albicans. Būtent šis staigus natūralios mikrobiotos sudėties pasikeitimas lemia antibiotikų sukeliamą viduriavimą (mediciniškai vadinamą pseudomembraniniu kolitu), ūmius pilvo skausmus, sunkumo jausmą pavalgius bei padidėjusį imlumą kitoms infekcijoms ateityje. Probiotikai šioje sudėtingoje situacijoje atlieka gyvybiškai svarbų gelbėtojų vaidmenį – jie bent laikinai apgyvendina žarnyną, palaiko jame rūgštinę terpę, kuri yra nepalanki patogenams daugintis, ir palaipsniui sukuria tobulas sąlygas jūsų natūraliai mikroflorai vėl atsistatyti. Tačiau tam, kad šis apsaugos procesas vyktų sėkmingai, būtina griežtai laikytis vaistų suderinamumo laiko atžvilgiu.
Auksinė vaistininkų taisyklė: koks turi būti tikslus laiko tarpas tarp vaistų?
Viena didžiausių ir, deja, dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurią daro skubantys pacientai – antibiotikų ir probiotikų vartojimas vienu metu, užgeriant abu preparatus ta pačia stikline vandens, tiesiog prie pusryčių stalo. Kadangi antibiotiko pagrindinė prigimtinė funkcija yra žudyti bakterijas, kartu išgertas probiotikas (kuris taip pat yra bakterija) bus atpažintas kaip taikinys ir sunaikintas tiesiog skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, dar nespėjęs atlikti jokio teigiamo darbo. Vaistininkai vieningai sutaria dėl vienos absoliučios taisyklės, kurios privalu laikytis kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo amžiaus ar paskirto vaisto rūšies.
Tarp antibiotiko išgėrimo ir probiotiko vartojimo turi praeiti ne mažiau kaip 2–3 valandos. Šis laiko tarpas yra moksliškai pagrįstas ir visiškai būtinas tam, kad antibiotikas spėtų ištirpti skrandyje, pilnai rezorbuotis pro virškinamojo trakto sieneles į kraujotaką ir pasišalinti iš viršutinės sistemos dalies. Tik tuomet, kai cheminių vaistų koncentracija pačiame virškinimo trakte drastiškai sumažėja, pasidaro saugu gerti gyvas gerasias bakterijas. Tik tokiu būdu galite būti tikri, kad didžioji dalis probiotinių kultūrų išliks gyvybingos, saugiai pereis rūgštų skrandžio barjerą ir sėkmingai prigis žarnyne.
Kaip teisingai suplanuoti vartojimo tvarkaraštį
Planuojant vaistų vartojimo grafiką, ypač kai sergate ir esate išsekę, svarbu iš anksto atsižvelgti į tai, kiek kartų per dieną gydytojas nurodė gerti antibiotiką. Priklausomai nuo gydymo schemos, probiotikų vartojimas turi būti logiškai įterpiamas į jūsų dienotvarkę, kad būtų išlaikytas reikiamas atstumas:
- Jei antibiotiką reikia gerti du kartus per dieną (pavyzdžiui, klasikiniu grafiku – 8 valandą ryto ir 20 valandą vakare), probiotiką geriausia ir patogiausia išgerti pačiame vidurdienyje (apie 12-14 valandą) arba prieš pat einant miegoti (apie 23 valandą). Tokiu atveju atstumas nuo antibiotiko bus maksimalus.
- Jei vaistas jums paskirtas gerti tris kartus per parą (tiksliai kas 8 valandas), surasti tinkamą „langą“ probiotikui gali pasirodyti kiek sudėtingiau. Tokiu atveju vaistininkai rekomenduoja probiotiką išgerti praėjus maždaug dviem su puse valandos po pietinės antibiotiko dozės – tai optimaliausias sprendimas.
- Jei vartojate modernius, ilgo veikimo antibiotikus, geriamus vos vieną kartą per parą, probiotiko laiką suplanuoti lengviausia – tiesiog gerkite jį visai kitoje dienos pusėje. Pavyzdžiui, jei antibiotiką išgėrėte su pusryčiais, probiotiką drąsiai vartokite vakarienės metu ar prieš naktį.
Kokius probiotikus pasirinkti vaistinėje, kad atsistatymas būtų efektyvus?
Šiandien vaistinių lentynose galima rasti dešimtis skirtingų probiotikų preparatų – pradedant kietomis kapsulėmis, milteliais, praturtintais skysčiais ir baigiant kramtomomis guminukų formos tabletėmis. Tačiau svarbu suprasti, kad atsistatymui po antibiotikų kurso tinka toli gražu ne visi produktai. Paprasti, profilaktiniai probiotikai, skirti lengvam virškinimo palaikymui kelionių metu, gali būti gerokai per silpni atkurti smarkiai pažeistą žarnyno florą po stiprių vaistų. Vaistininkai pataria ieškoti specializuotų, itin didelės koncentracijos preparatų, kurių sudėtyje yra moksliniais klinikiniais tyrimais patvirtintų, atsparių bakterijų padermių.
Atkreipkite dėmesį į šiuos esminius kriterijus
Prieš priimdami sprendimą, atidžiai perskaitykite preparato informacinį lapelį ar pakuotės nugarėlę, arba drąsiai pasikonsultuokite su vaistininku, prašydami įvertinti šiuos pagrindinius aspektus:
- Bakterijų įvairovė ir specifinės padermės. Geriausią ir greičiausią terapinį efektą duoda vadinamieji polišybiniai preparatai, kurių sudėtyje yra mažiausiai 4–6 skirtingų rūšių mikroorganizmų. Atkuriant žarnyną ypatingai svarbios yra Lactobacillus (pavyzdžiui, L. rhamnosus GG, L. acidophilus) ir Bifidobacterium šeimų bakterijos. Taip pat nepakeičiamas komponentas yra specialus mielių grybelis Saccharomyces boulardii – kadangi tai nėra bakterija, šis grybelis yra natūraliai visiškai atsparus bet kokiems antibiotikams, todėl jį vartojant rizika sunaikinti vaistais yra minimali, o apsauga nuo stipraus viduriavimo – milžiniška.
- Kolonijas formuojančių vienetų (KFV) skaičius. Tai bene svarbiausias rodiklis, nurodantis realų gyvųjų bakterijų kiekį vienoje preparato dozėje. Po antibiotikų kurso vaistininkai rekomenduoja rinktis tik tuos preparatus, kuriuose yra ne mažiau kaip 10–20 milijardų KFV vienoje kapsulėje. Itin sudėtingais atvejais, kai kurso trukmė buvo ilga, gali prireikti ir terapinių dozių, siekiančių 50 milijardų KFV. Mažesni kiekiai dažniausiai neduoda juntamo rezultato.
- Kapsulės technologinis atsparumas skrandžio rūgščiai. Gyvos gerosios bakterijos yra nepaprastai jautrios rūgštinei skrandžio terpei – jei kapsulė ištirps per anksti, bakterijos žus skrandyje. Šiuolaikiniai kokybiški probiotikai gaminami naudojant pažangias technologijas, pavyzdžiui, enterines (rūgščiai atsparias) kapsules arba mikrokapsuliavimo metodus, kurie užtikrina, kad apvalkalas ištirps tik pasiekęs šarminę žarnyno aplinką.
- Prebiotikų buvimas sudėtyje (sinbiotikai). Prebiotikai (dažniausiai žymimi kaip inulinas, fruktooligosacharidai, akacijų skaidulos) yra tiesioginis maistas pačioms gerosioms bakterijoms. Probiotikai, kurių sudėtyje gamintojas jau įtraukė ir prebiotikų, vadinami sinbiotikais. Jie pasižymi kur kas didesniu efektyvumu, nes į tuščią žarnyną patekusios bakterijos iš karto gauna savo „sausą davinį“, leidžiantį joms žymiai greičiau prigyti, daugintis ir įsitvirtinti gleivinėje.
Kiek laiko būtina tęsti probiotikų kursą baigus vaistus?
Dar viena ydinga ir labai dažna pacientų praktika – visiškas probiotikų vartojimo nutraukimas lygiai tą pačią dieną, kai nuryjama paskutinė paskirto antibiotiko tabletė. Žmonės klaidingai mano, kad baigus gydymą, žarnynas susitvarko pats savaime. Tačiau gastroenterologai ir vaistininkai griežtai perspėja, kad jautri žarnyno mikrobiota neatsistato stebuklingai per vieną naktį. Antibiotikų likutinis ir slopinamasis poveikis organizmui išlieka dar kurį laiką po kurso pabaigos, o visiška žarnyno floros bei pažeistos gleivinės regeneracija yra nepaprastai lėtas ir subtilus procesas, priklausomai nuo asmens sveikatos, galintis užtrukti nuo kelių savaičių iki pusės metų.
Siekiant visapusiško atsigavimo ir norint išvengti vėlesnių virškinimo problemų (vadinamojo dirgliosios žarnos sindromo po infekcijos), probiotikus privalu be pertraukų tęsti mažiausiai 2–4 savaites po to, kai visiškai baigėte gerti antibiotikus. Jeigu jūsų gertas antibiotikų kursas buvo itin ilgas, vaistai buvo keičiami kelis kartus, ar jie buvo labai stiprūs (pavyzdžiui, paskirti sunkiam plaučių uždegimui, Laimo ligai ar atspariai Helicobacter pylori infekcijai gydyti), probiotikų vartojimą specialistai rekomenduoja pratęsti net ir iki dviejų ar trijų mėnesių. Tokiais atvejais svarbu nuosekliai laikytis režimo, nepamiršti išgerti preparato kasdien, nes tik nuolatinis ir reguliarus gerųjų bakterijų tiekimas padės užtikrinti stabilią žarnyno veiklą ir sugrąžinti prarastą imunitetą.
Mitybos vaidmuo atsistatymo laikotarpiu: kaip padėti bakterijoms prigyti?
Net ir patys brangiausi maisto papildai nepadarys laukiamų stebuklų, jeigu jūsų kasdienė mityba nebus palanki ir draugiška gerosioms žarnyno bakterijoms. Po intensyvaus antibiotikų kurso žarnynas tampa itin jautrus ir pažeidžiamas, todėl maistas šiuo laikotarpiu turi veikti kaip natūralus vaistas, tiesiogiai padedantis atkurti gynybinį barjerą. Išgertoms gerosioms bakterijoms reikalinga nuolatinė maistinė terpė iš jūsų dietos, kad jos galėtų išgyventi, pilnavertiškai maitintis, daugintis ir sėkmingai kolonizuoti žarnyno sieneles, išstumdamos patogenus.
Ką būtina valgyti ir ko kategoriškai vengti
Norėdami maksimaliai pagreitinti sveikimo procesą ir sukurti tobulą terpę probiotikams, savo kasdienį mitybos racioną turėtumėte praturtinti produktais, turinčiais gausybę natūralių gerųjų kultūrų bei skaidulų. Tuo pat metu tam tikrų, uždegimus skatinančių maisto produktų reikėtų visiškai atsisakyti.
- Natūraliai fermentuoti produktai: Kokybiškas tradicinis kefyras, natūralus graikiškas jogurtas be priedų, naminiai rauginti kopūstai, rauginti agurkai, fermentuotas arbatos gėrimas kombučia, aštrusis korėjietiškas kimchi ir japoniška miso pasta yra puikūs, natūralūs gerųjų bakterijų šaltiniai. Juos vartoti geriausia kasdien, geriausia po nedidelį kiekį prie kiekvieno valgio. Būtina įsitikinti, kad perkami produktai parduotuvėje yra nepasterizuoti (gyvi), nes pramoninis kaitinimas negrįžtamai sunaikina visas naudingas kultūras.
- Skaidulų ir prebiotikų gausus maistas: Viso grūdo avižos, žali obuoliai su odele, šiek tiek neprinokę žalsvi bananai, lęšiai, avinžirniai, švieži česnakai, porai, svogūnai, smidrai (šparagai) bei topinambai yra patys geriausi natūralių prebiotikų šaltiniai. Šiuose produktuose esančios tirpiosios skaidulos veikia kaip pačios geriausios trąšos jūsų atsigaunančiam žarnyno mikrobiomui.
- Naminis kaulų sultinys: Lėtai virtame kaulų sultinyje gausu natūralaus kolageno ir vertingų amino rūgščių, tokių kaip L-glutaminas. Šios medžiagos veikia raminančiai, padeda greitai „užlopyti“ padidėjusį žarnyno pralaidumą, atkurti pažeistą gleivinę ir slopina vidinius uždegiminius procesus po ligos.
- Venkite pridėtinio cukraus ir perdirbto maisto: Rafinuotas cukrus yra pats pagrindinis ir mėgstamiausias blogųjų bakterijų, o ypač patogeninių mielių ir grybelių (Candida), maistas. Po antibiotikų kurso, kai žarnynas ir taip praradęs apsaugą, itin svarbu bent mėnesiui maksimaliai sumažinti ar visiškai eliminuoti saldumynų, šokolado, saldžių gaiviųjų gėrimų, baltų miltų kepinių, bandelių ir stipriai perdirbto pusgaminio maisto vartojimą. Šie produktai tik skatins puvimą ir pilvo pūtimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie probiotikų ir antibiotikų suderinamumą
Kiekvienoje vaistinėje kasdien susiduriama su sutrikusiais pacientais. Natūralu, kad namuose žmonėms kyla daug papildomų, praktinių klausimų apie tai, kaip teisingai elgtis su šiais gyvais ir gana jautriais preparatais. Žemiau pateikiame kvalifikuotų vaistininkų atsakymus į pačius dažniausiai pasitaikančius kasdienius klausimus, kurie neabejotinai padės jums išvengti kritinių klaidų ir sutaupyti pinigų.
Ar galiu probiotikų kapsules užgerti rytine kava, karšta arbata arba sultimis?
Trumpas ir aiškus atsakymas – ne. Gerosios bakterijos yra mikroskopiniai gyvi organizmai, kurie yra nepaprastai jautrūs staigiems temperatūros pokyčiams ir stipriai rūgštinei terpei. Jei kapsulę užgersite karšta kava, arbata ar net karšta sriuba, jūs rizikuojate tiesiog „išvirti“ ir vietoje sunaikinti visus gyvus mikroorganizmus dar gerokai prieš jiems saugiai patenkant į skrandį. Tuo tarpu rūgščios vaisių sultys (ypač apelsinų, greipfrutų ar obuolių) gali papildomai sudirginti skrandį, drastiškai pakeisti jo pH ir sutrikdyti specialios kapsulės tirpimo technologinį procesą. Probiotikus visuomet ir be jokių išimčių užgerkite tik pilna stikline švaraus, kambario temperatūros ar vos vos drungno vandens. Didelis kiekis vandens papildomai atskies agresyvias skrandžio sultis ir padės vaisto apvalkalui greičiau bei saugiau nukeliauti žemyn į žarnyną.
Ar tiesa, kad visiškai visus probiotikus būtina laikyti tik šaldytuve?
Tai yra labai populiarus mitas iš senų laikų. Reali situacija priklauso išimtinai nuo konkretaus preparato gamintojo taikomos gamybos technologijos. Šiuolaikiniai, modernūs probiotikai dažnai yra liofilizuoti (specialiu būdu greitai užšaldyti ir išdžiovinti vakuume), todėl tokie preparatai puikiai ir visiškai saugiai išsilaiko paprastoje kambario temperatūroje (iki 25 laipsnių Celsijaus). Svarbiausia tokius vaistus laikyti sausoje tamsioje vietoje, apsaugotus nuo tiesioginių saulės spindulių ar drėgmės vonios kambaryje. Tačiau kai kurie kiti preparatai, ypač skystos formos probiotikai kūdikiams ar tam tikros ypatingai jautrios gyvos kultūros, vis dar privalo būti nuolat laikomi šaldytuve (2–8 laipsnių temperatūroje), nes menkiausia šiluma juos labai greitai pražudo. Norėdami nesuklysti, parsinešę vaistus namo visuomet atidžiai perskaitykite gamintojo informacinį lapelį ir tiksliai laikykitės jame nurodytų laikymo sąlygų.
Ką daryti, jeigu vis dėlto pamiršau išgerti probiotiką jam skirtu laiku?
Gydantis namuose grafikų pasimiršimas yra visiškai normalus reiškinys. Jeigu netyčia pamiršote išgerti probiotiką jam griežtai numatytu laiku, tiesiog išgerkite jį tą pačią akimirką, kai tik prisiminėte. Tačiau čia pat privalote prisiminti pagrindinę auksinę taisyklę: atidžiai pažiūrėkite į laikrodį. Jei jau nenumaldomai priartėjo laikas gerti sekančią, naują antibiotiko dozę (likus mažiau nei valandai), geriau tiesiog palaukite. Niekada, jokiu būdu negerkite probiotiko kartu su antibiotiku vien tam, kad dirbtinai „pasivytumėte“ praleistą grafiką. Tai nedaroma, nes, kaip jau minėta, vaistas preparatą tuoj pat sunaikins. Kur kas protingiau ir naudingiau yra išgerti antibiotiką, palaukti privalomas dvi ar tris valandas ir tik tada suvartoti praleistą probiotiko kapsulę.
Kada geriausia gerti probiotikus: į tuščią skrandį prieš valgį, ar visgi pavalgius?
Tiksli vartojimo instrukcija labai stipriai priklauso nuo jūsų įsigyto probiotiko rūšies ir kapsulės apsaugos lygio. Didžiąją daugumą įprastų bakterinių preparatų specialistai rekomenduoja gerti likus maždaug 30 minučių iki valgio, į tuščią skrandį. Kodėl? Tuo metu, kai esate nevalgę, natūralus skrandžio rūgštingumas būna santykinai mažesnis nei virškinimo piko metu, be to, po pusvalandžio suvalgytas jūsų maistas veiks kaip savotiškas fizinis buferis, padedantis saugiai „nustumti“ bakterijas kuo tolyn į virškinamąjį traktą. Visgi, rinkoje esančius preparatus su Saccharomyces boulardii mielėmis ar pačius moderniausius, itin aukštos kokybės probiotikus, įvilktus į specialias, storas skrandžio rūgščiai atsparias žarnose tirpstančias kapsules, galima gerti visiškai laisvai – nepriklausomai nuo to, ar esate valgę, ar ne.
Ilgalaikis imuniteto barjero stiprinimas po intensyvaus organizmo sekinimo
Sėkmingas ir pilnavertis natūralios mikrobiotos atkūrimas po varginančio antibiotikų kurso anaiptol neapsiriboja vien tik mechaniniu ir teisingu maisto papildų vartojimu ar kelių savaičių trumpalaike dieta. Žmogaus žarnyno sveikata – tai didžiulis, sudėtingas mechanizmas, kuris yra tiesiogiai ir nenutrūkstamai susijęs su bendra viso organizmo imunine sistema, centrine nervų sistema bei jūsų kasdiene psichologine būkle. Naujausi pasauliniai moksliniai tyrimai patvirtina neabejotiną, stiprų ryšį tarp žarnyno ir smegenų ašies. Šie tyrimai akivaizdžiai rodo, kad ilgalaikis emocinis stresas, lėtinis miego trūkumas, pervargimas darbe bei absoliutus fizinio aktyvumo trūkumas lygiai taip pat neigiamai, destruktyviai veikia mūsų vidinę mikroflorą, kaip ir patys antibiotikai.
Siekiant sukurti nepramušamą, stiprų žarnyno barjerą ateičiai ir sumažinti tikimybę vėl susirgti, po intensyvaus gydymo antibiotikais ir kitais cheminiais vaistais rekomenduojama skirti ypatingą, prioritetinį dėmesį savo nervų sistemos atsistatymui ir lėtinio streso valdymui. Praktikuojami gilaus diafragminio kvėpavimo pratimai, rami joga, kasdienė meditacija ar tiesiog paprasti, bet reguliarūs ilgesni pasivaikščiojimai miške ar parke gryname ore stebuklingai padeda sumažinti streso hormono kortizolio kiekį organizme. Būtina žinoti, jog nuolat aukštas kortizolio lygis stipriai slopina gerųjų bakterijų dauginimąsi. Ne ką mažiau svarbus imuniteto atstatymui yra ir gilus, kokybiškas, nepertraukiamas 7–8 valandų trukmės nakties miegas tamsioje, vėsioje patalpoje. Būtent gilaus miego fazės metu vyksta patys svarbiausi, intensyviausi organizmo ląstelių atsinaujinimo bei audinių gijimo procesai.
Be viso to, labai verta kritiškai apsvarstyti galimybę savo kasdieniame gyvenime ir buityje apriboti bereikalingą cheminės, agresyvios buitinės chemijos ir ypatingai stiprių antibakterinių dezinfekcinių priemonių naudojimą namuose ar ant odos. Perdėtai sterili, nuolat chemikalais valoma aplinka taip pat labai stipriai skurdina natūralų žmogaus mikrobiomą, atimdama iš jo galimybę treniruoti savo imunitetą su aplinkos veiksniais. Į savo kasdienybę palengva įtraukus reguliarų, jums patinkantį fizinį krūvį (kuris tiesiogiai stimuliuoja ir skatina sveiką žarnyno peristaltiką), bei nuolatos praturtinus savo lėkštę kuo įvairesnėmis, įvairiaspalvėmis, sezoninėmis daržovėmis, ilgainiui sukuriamas itin tvirtas, patikimas pagrindas ne tik tobulam virškinimui. Tai suteikia energijos, gerina odos būklę ir garantuoja kur kas atsparesnį imunitetą visus metus, net ir šaltuoju peršalimų sezonu. Rūpinimasis ir meilė savo žarnynui jokiu būdu neturi baigtis tą pačią dieną kartu su nuryta paskutine probiotiko kapsule iš vaistinės – tai turi tapti natūraliu, tęstiniu ir sąmoningu jūsų gyvenimo būdu, garantuojančiu ilgalaikę sveikatą, puikią savijautą bei kasdienį gyvybingumą be ligų.
