Anyžius – tai vienas iš seniausių žmonijos pažįstamų prieskonių, kurio kvapas iš karto perkelia mus į vaikystės prisiminimus apie močiutės kepinius ar šiltą žiemos vakarą su aromatingu arbatos puodeliu. Ši nedidelė sėkla slepia savyje tikrą gamtos vaistinę, o jo panaudojimo galimybės virtuvėje yra beveik begalinės.
Pirmą kartą susidūriau su anyžiumi ne kaip su prieskoniu, o kaip su vaistažole. Mano močiutė visada turėdavo namie anyžiaus sėklų maišelį ir, kai tik kas nors iš šeimos pradėdavo kosėti ar skųstis pilvo problemomis, iš karto virė anyžiaus nuovirą. Dabar, praėjus metams, suprantu, kad ji intuityviai naudojo vieną galingiausių gamtos vaistų.
Anyžiaus kelionė per amžius
Anyžius (Pimpinella anisum) kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų. Jau senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai žinojo apie šio augalo stebuklus. Hipokratas rekomenduodavo anyžių virškinimo problemoms spręsti, o romėnai naudojo jį ne tik kaip prieskonį, bet ir kaip natūralų burnos kvapą gaivintojį.
Viduramžiais anyžius buvo toks vertingas, kad už jį mokėdavo mokesčius. Prekybininkai gabeno šias mažytes sėklas per visą Europą, o vienuolynų soduose anyžius augo šalia kitų vaistažolių. Lietuvoje anyžius atkeliavo kartu su vokiečių prekybininkais ir greitai įsigijo populiarumą tarp liaudies gydytojų.
Kodėl anyžius – tikras sveikatos lobis
Anyžiaus gydomosios savybės slypi jo eteriniuose aliejuose, ypač anetole, kuris sudaro iki 90% viso eterinio aliejaus kiekio. Būtent šis junginys suteikia anyžiui charakteringą saldžiai šviežų kvapą ir didžiąją dalį gydomųjų savybių.
Virškinimo sistema dėkinga anyžiui už jo spazmolitinį poveikį. Jei dažnai kankina pilvo pūtimas, kolikų skausmai ar virškinimo sutrikimai, anyžiaus arbata gali tapti tikru išgelbėjimu. Aš pati ne kartą įsitikinau šio prieskonių veiksmingumu – po sunkaus pietų anyžiaus puodelis padeda jaustis daug lengviau.
Kvėpavimo takams anyžius taip pat neįkainojamas. Jo ekspektorantinės savybės padeda išskleisti ir išvesti skreplių, o priešuždegiminės savybės ramina sudirgusią gerklę. Žiemos metu, kai aplinkui siautėja peršalimai ir gripas, anyžiaus inhaliacijos ar arbata gali žymiai palengvinti simptomus.
Mamos ir močiutės jau šimtmečiais žino, kad anyžius padeda spręsti kūdikių kolikus. Mokslas patvirtina – anyžius tikrai turi raminantį poveikį virškinimo sistemai ir gali padėti sumažinti kūdikių verksmą dėl pilvo skausmų.
Anyžiaus arbata – paprastas, bet galingas gėrimas
Klasikinė anyžiaus arbata – tai pagrindas, nuo kurio galima pradėti pažintį su šiuo nuostabiu augalu. Receptas itin paprastas, bet rezultatas visada nustebina savo aromatu ir poveikiu.
Reikės:
- 1 šaukštelio anyžiaus sėklų
- 200 ml verdančio vandens
- Medaus pagal skonį (neprivaloma)
Gaminimas:
Anyžiaus sėklas lengvai sutrinkite peiliu plokštuma arba piestele – taip atsiveria daugiau eterinių aliejų. Užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite traukti 10-15 minučių, uždengę puodelį. Perkoskite ir, jei norite, pridėkite šiek tiek medaus. Gerkite šiltą, lėtai, mėgaudamiesi aromatu.
Šią arbatą rekomenduoju gerti po valgio, ypač vakare. Ji ne tik padės virškinimui, bet ir ramins nervų sistemą, ruošiant organizmą poilsiui.
Anyžiaus duona – aromatas, kuris suvienija šeimą
Anyžiaus duona – tai tikras šeimos židinio simbolis. Jos kvapas, sklindantis iš orkaitės, sugeba suvieninti visus namų gyventojus virtuvėje. Be to, anyžius duonoje ne tik suteikia nepakartojamą skonį, bet ir pagerina jos virškinamumą.
Ingredientai:
- 500 g kvietinių miltų
- 300 ml šilto vandens
- 7 g sausųjų mielių
- 1 šaukštas anyžiaus sėklų
- 1 šaukštelis druskos
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1 šaukštelis cukraus
Gaminimo procesas:
Pirmiausia paruoškite mieles – ištirpinkite jas šiltame vandenyje su cukrumi ir palikite 10 minučių, kol pradės putoti. Anyžiaus sėklas lengvai apkepinkite sausoje keptuvėje 2-3 minutes – taip jos atskleis intensyvesnį aromatą.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus su druska, pridėkite anyžiaus sėklas, mielių mišinį ir alyvuogių aliejų. Minkyti pradėkite šaukštu, o kai tešla pradės formuotis, perkėlkite ant darbo paviršiaus ir minkyti rankomis apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir lygi.
Tešlą sudėkite į aliejumi išteptą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu ir palikite kilti šiltoje vietoje 1-1,5 valandos, kol padvigubės. Iškylusi tešlos formuokite kepalą, sudėkite ant kepimo popieriumi iškloto skardos ir palikite dar 30-40 minučių kilti.
Kepkite 200°C temperatūroje 35-40 minučių, kol duona taps auksinės spalvos ir, pabeldus į dugną, skleis tuščią garsą. Atvėsinkite ant grotelių.
Anyžiaus sausainiai – saldus vaikystės skonis
Šie sausainiai – tai tikras nostalgijos šuolis. Jų receptą paveldėjau iš savo močiutės, kuri kepė juos kiekvienoms šventėms. Anyžius sausainiuose ne tik suteikia nepakartojamą skonį, bet ir padaro juos lengviau virškinamais.
Reikės:
- 300 g miltų
- 150 g sviesto
- 100 g cukraus pudros
- 1 kiaušinio
- 2 šaukštukų anyžiaus sėklų
- 1 šaukštuko kepimo miltelių
- Žiupsnelio druskos
Gaminimas:
Sviestą išimkite iš šaldytuvo iš anksto, kad suminkštėtų. Anyžiaus sėklas susmulkinkite kavos malūnėlyje arba piestele – ne per smulkiai, kad išliktų tekstūra.
Išplakite sviestą su cukraus pudra iki purus masės, pridėkite kiaušinį ir toliau plakite. Atskirai sumaišykite miltus su kepimo milteliais, druska ir anyžiaus sėklomis. Sausus ingredientus po truputį įmaišykite į sviesto masę, kol susiformuos vienalytė tešla.
Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve 30 minučių. Iškočiokite 5 mm storio sluoksnį ir išpjaukite norimų formų sausainius. Kepkite 180°C temperatūroje 12-15 minučių, kol krašteliai taps šiek tiek auksiniai.
Anyžiaus panaudojimas kasdienėje virtuvėje
Anyžius puikiai dera ne tik su saldžiais patiekalais. Mėsos patiekalams jis suteikia švelnu, šiek tiek saldžiu atspalvį, ypač gerai dera su kiauliena ir ėriena. Pridėkite žiupsnelį anyžiaus sėklų į troškinio padažą – rezultatas jus nustebins.
Žuvies patiekalams anyžius taip pat puikus partneris. Ypač gerai dera su lašiša ar upėtakiu. Anyžiaus sėklas galima pridėti į marinatus arba tiesiog pabarstyti ant žuvies prieš kepimą.
Daržovių patiekalams anyžius suteikia neįprastą, bet labai malonų skonį. Ypač gerai dera su morkomis, burokėliais ir kopūstais. Mano šeimoje populiarus receptas – troškinti kopūstai su anyžiumi ir obuoliais.
Gėrimų srityje anyžius atskleidžia visą savo potencialą. Be klasikinės arbatos, galite pridėti anyžiaus sėklų į kompotus, limonadas ar net į kavą. Žiemą ypač skanus karštas obuolių gėrimas su anyžiumi ir cinamonu.
Atsargiai su anyžiumi – kada reikia susilaikyti
Nors anyžius yra natūralus produktas, jis ne visiems tinka vienodai. Nėščiosios moterys turėtų būti atsargios su anyžiumi, nes jis gali stimuliuoti gimtuvės raumenis. Taip pat reikėtų vengti didelių kiekių žindymo metu, nors nedideli kiekiai gali net padėti didinti pieno gamybą.
Žmonės, turintys alergijos hormonams panašiems junginiams, turėtų atsargiai naudoti anyžių. Jei pastebite bet kokius alergijos simptomus – išbėrimą, niežulį ar kvėpavimo sunkumus – nedelsdami nutraukite anyžiaus vartojimą.
Vaikai anyžių paprastai toleruoja gerai, bet pradėti reikėtų nuo labai mažų kiekių. Kūdikiams anyžiaus arbatą galima duoti tik pasitarus su pediatru.
Anyžius – mažas sėkliukas su didžiuliu potencialu
Anyžius tikrai nusipelno vietos kiekvienos šeimos virtuvės spintelėje. Šis nedidelis sėkliukas gali tapti tikru pagalbininku sprendžiant įvairias sveikatos problemas ir kartu suteikti nepakartojamą skonį jūsų patiekalams.
Pradėkite nuo paprastos anyžiaus arbatos – tai geriausias būdas susipažinti su šiuo nuostabiu augalu. Palaipsniui galėsite eksperimentuoti su receptais, pridėti anyžių į savo mėgstamus patiekalus ir atrasti naujus skonio derinius.
Svarbu prisiminti, kad anyžius, kaip ir bet kuris kitas natūralus produktas, veiks geriausiai, kai bus naudojamas reguliariai, bet saikingai. Nesiekite iš karto išspręsti visų problemų – duokite savo organizmui laiko prisitaikyti ir pajusti anyžiaus naudą.
Galiausiai, anyžius – tai ne tik vaistas ar prieskonių, bet ir tiltas į praeitį, ryšys su tradicijomis ir galimybė sukurti naujus šeimos ritualus. Kai kitą kartą kepsite anyžiaus duoną ar virsite aromatingą arbatą, prisiminkite, kad dalyvaujate tūkstantmečių senumo tradicijoje, kuri jungia mus su ankstesnėmis kartomis ir perduoda išmintį ateities kartoms.
