Kai kalbame apie daržovių karalius, dažniausiai prisimename pomidorus ar agurkus. Tačiau yra viena nepelnytai pamiršta daržovė, kuri turėtų užimti garbės vietą kiekvieno sodo mėgėjo širdyje – burokėlis. Šis milžinas ne tik puikiai auga mūsų klimato sąlygomis, bet ir slepia tikrą vitaminų lobį.
Burokėlis priklauso burokėlių šeimai. Nors daugelis žino tik raudonąjį burokėlį, geltonasis pusbrolis nė kiek nenusileidžia jam nei skoniu, nei naudingomis savybėmis. Priešingai – kai kuriose srityse net pranoksta.
Iš kur atkeliavo šis geltonasis stebuklas
Burokėlio istorija siekia senovės Romos laikus, kai šią daržovę augo ne tik maistui, bet ir kaip vaistažolę. Romėnai tikėjo, kad geltonasis burokėlis stiprina kraują ir gerina virškinimą. Nebuvo jie tokie jau neteisingi – šiuolaikiniai tyrimai patvirtina daugelį senųjų išminčių.
Į Lietuvą burokėlis pateko kartu su kitomis Vidurio Europos daržovėmis, greičiausiai XVI-XVII amžiuje. Mūsų protėviai jį ypač vertino žiemos metu, kai šviežių daržovių trūko. Burokėlio šaknys puikiai laikosi rūsiuose iki pat pavasario, o lapai – puikus špinatų pakaitalas.
Kodėl burokėlis – tikra vitaminų bomba
Dabar pereikime prie to, kas iš tiesų svarbu – kodėl burokėlis turėtų atsirasti jūsų lėkštėje. Pirmiausia, šis geltonasis grožis tiesiog sprogsta vitaminais ir mineralais.
Viename vidutinio dydžio burokėlio šaknyje rasite:
- Beveik 40% paros vitamino C normos – daugiau nei apelsine!
- Gausiai folio rūgšties, ypač svarbios nėščiosioms
- Kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį
- Magnio nervų sistemai
- Geležies, kuri padeda kovoti su anemija
Bet tai dar ne viskas. Burokėlis turi unikalų antioksidantų kompleksą – betalainius. Šie junginiai ne tik suteikia gražų geltoną spalvą, bet ir kovoja su laisvaisiais radikalais organizme. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant burokėlį galima sumažinti uždegimo procesus organizme ir net pagerinti kepenų veiklą.
Kaip išauginti savo vitaminų šaltinį
Gera žinia – burokėlis neišrankus. Jis auga beveik bet kokioje dirvoje, nors labiausiai mėgsta lengvą, gerai drenuotą žemę. Sėti galima nuo balandžio iki liepos, o derlius – nuo rugpjūčio iki spalio.
Svarbu žinoti, kad burokėlio sėklos dygsta lėtai – kartais net 2-3 savaites. Nesijaudinkite, jei iš karto nieko nematysite. Užtat kai sudygs, auga greitai ir be didesnių rūpesčių.
Vienas patarimas iš asmeninės patirties: burokėlio lapus galite skinti visą sezoną kaip špinatų pakaitalą. Šaknis nuo to tik stiprės. O rudenį, kai šaknis jau subręs, turėsite dvigubą derlių – ir lapus, ir šaknis.
Burokėlio lapai – nepelnytai pamirštas delikatesas
Kalbėdami apie burokėlį, dažniausiai galvojame tik apie šaknis. Bet burokėlio lapai – tai atskira tema. Jie turi dar daugiau vitaminų nei šaknys! Ypač daug vitamino K, kuris būtinas kaulų sveikatai, ir vitamino A regėjimui.
Jaunus lapus galima valgyti žalius salotose, o vyresnius – troškinti kaip špinatą. Skonis šiek tiek primena burokėlių lapus, bet švelnesnis ir malonesnis.
Klasikinis burokėlio sriubos receptas
Dabar pereikime prie praktiškos dalies. Štai receptas, kuris atskleis visą burokėlio skonį ir naudą:
Reikės:
- 3-4 vidutinio dydžio burokėlio šaknys
- 1 svogūnas
- 2 morkos
- 3 bulvės
- 1 l daržovių ar vištienos sultinio
- 200 ml grietinėlės
- Burnočio lapų sauja (jei turite)
- Druskos, pipirų pagal skonį
- Šviežių krapų
Gaminimas:
Pirmiausia nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūną. Pakepinkite jį keptuvėje su šiek tiek aliejaus, kol taps skaidrus. Burokėlio šaknis nulupkite ir supjaustykite kubeliais – maždaug kaip bulves sriubai. Morkas taip pat supjaustykite.
Į puodą sudėkite paruoštus daržoves, užpilkite sultinio ir virkite maždaug 20 minučių. Tada pridėkite bulves ir virkite dar 15 minučių, kol visos daržovės taps minkštos.
Jei turite burokėlio lapų, pridėkite juos paskutinėmis 5 minutėmis. Lapai labai greitai išvirs ir taps minkšti.
Sriubą galite palikti su gabalėliais arba sutrinti iki vientisos masės – abu variantai skanūs. Prieš patiekiant įpilkite grietinėlės ir pabarstyti krapais.
Burokėlių ruošimas žiemai
Burokėlis – viena iš tų daržovių, kurias galima puikiai išsaugoti žiemai. Šaknys rūsyje ar šaldytuve išsilaiko iki 6 mėnesių. Tereikia nupjauti lapus, palikti maždaug 2 cm kotelį ir laikyti šaltai.
Lapus galima užšaldyti kaip špinatą. Tiesiog nuplaukite, apvirinkite 2-3 minutes, atvėsinkite ir supakuokite į maišelius. Žiemą turėsite puikų vitaminų šaltinį.
Dar vienas būdas – marinuoti. Burokėlio šaknys puikiai marinuojasi kaip burokėliai. Tik spalva bus gražiai geltona, o skonis – šiek tiek saldesnis.
Burokėlio vieta šiuolaikiniame meniu
Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško sveikų ir natūralių produktų, burnotis išgyvena antrą jaunystę. Restoranai jį naudoja salotoms, sriuboms, net deseratams – taip, burokėlio saldumas puikiai dera su šokoladu!
Namų šeimininkai atranda, kad burokėlis – puikus pakaitalas brangesnėms daržovėms. Jis sotus, maistingas ir labai universalus. Galima kepti orkaitėje kaip bulves, troškinti su mėsa, dėti į sriubas ar valgyti žalią.
Ypač vertingas burokėlis vegetarams ir veganams – jis turi daug baltymų ir geležies, kurių dažnai trūksta augaliniame maiste.
Ateities herojus jūsų sode
Burokėlis – tai ne tik sveika ir skani daržovė, bet ir tikras sodo lobis. Jis neišrankus, gerai auga, duoda didelį derlių ir maitina visus metus. O svarbiausia – tai vietinis, mūsų klimatui pritaikytas produktas, kuris nereikalauja jokių egzotiškų auginimo metodų.
Jei dar neauginote burokėlio, tikrai verta pabandyti. Pradėkite nuo mažo plotelių – pakaks kelių kvadratinių metrų, kad visa šeima galėtų mėgautis šiuo vitaminų šaltiniu. O kai paragausite namuose auginto burokėlio, suprasite, kodėl mūsų protėviai jį taip vertino.
Burokėlio grąžinimas į mūsų stalus – tai ne tik sveikatos, bet ir tvarumo klausimas. Vietoj importuotų daržovių galime auginti savo, žinoti, kas yra mūsų lėkštėje, ir džiaugtis tikru, natūraliu skoniu. O ta graži geltona spalva tikrai pralinksmins bet kurį rudens ar žiemos patiekalą!
