Reguliarus fizinis aktyvumas skatina atidžiau pažvelgti į kasdienę mitybą. Svarbūs tampa ne tik baltymų, angliavandenių ar riebalų kiekiai, bet ir produktų įvairovė, valgymo režimas bei individuali savijauta. Šiame kontekste vis dažniau minimi fermentuoti produktai, tarp jų ir įvairūs gėrimai. Jie gali papildyti įprastą racioną naujais skoniais, tačiau vien jų pavadinimas dar nepasako, kokia yra konkretaus produkto sudėtis ar kaip jį geriausia vartoti.
Aktyvus gyvenimo būdas savaime nereiškia, kad reikia ypatingų ar sudėtingų maisto produktų. Dažniausiai didžiausią reikšmę turi visaverčio maisto pagrindas, pakankamas skysčių kiekis ir nuoseklūs įpročiai. Fermentuotą gėrimą verta vertinti kaip vieną iš galimų raciono dalių, o ne kaip priemonę, kuri turėtų pakeisti subalansuotą mitybą.
Kas vyksta fermentacijos metu?
Fermentacija yra procesas, per kurį mikroorganizmai, pavyzdžiui, tam tikros bakterijos ar mielės, skaido produkte esančias medžiagas. Priklausomai nuo žaliavų, mikroorganizmų ir gamybos būdo, gali keistis gėrimo skonis, aromatas, rūgštingumas ir tekstūra. Todėl skirtingi fermentuoti gėrimai gali būti labai nevienodi. Vieni gaminami iš pieno, kiti iš arbatos, vaisių, daržovių, grūdų ar kitų augalinių žaliavų.
Svarbu atskirti kelias dažnai painiojamas sąvokas. Fermentuotas produktas nebūtinai yra probiotinis. Kad produktą būtų galima pagrįstai sieti su konkrečiomis gyvų mikroorganizmų savybėmis, svarbios jų rūšys, kiekis, gyvybingumas iki vartojimo ir kiti kriterijai. Be to, kai kurie gėrimai po fermentacijos gali būti termiškai apdorojami. Dėl to vien užrašo apie fermentaciją nepakanka norint spręsti apie produkte esančias gyvas kultūras.
Vieta aktyvaus žmogaus racione
Fiziškai aktyviam žmogui fermentuotas gėrimas gali būti įdomus kaip maisto įvairovės dalis. Jis gali būti vartojamas su pagrindiniu valgymu, užkandžiu ar atskirai, jeigu tai dera su asmens dienos režimu ir yra gerai toleruojama. Vis dėlto jo vertė priklauso ne nuo bendro produkto tipo, o nuo konkrečios sudėties. Viename gėrime gali būti nemažai pridėtinio cukraus, kitame daugiau baltymų, o trečiasis gali būti beveik vien tik aromatizuotas skystis.
Planuojant mitybą svarbu žiūrėti į visą dieną, o ne į vieną produktą. Jei žmogus gauna pakankamai energijos, valgo įvairių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių ir tinkamų riebalų, fermentuotas gėrimas gali papildyti šį racioną. Jis neturėtų tapti priežastimi atsisakyti įprasto maisto ar nepaisyti individualių energijos poreikių.
Ką verta patikrinti etiketėje?
Vienodos kategorijos produktų sudėtis gali smarkiai skirtis, todėl etiketė suteikia daugiau informacijos negu reklaminis pavadinimas. Pirmiausia verta peržiūrėti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją. Jei gėrimas saldintas, galima palyginti bendrą cukrų kiekį skirtinguose produktuose ir atkreipti dėmesį, ar cukrus yra natūraliai esantis žaliavoje, ar papildomai įdėtas gamybos metu.
Renkantis galima pasitikrinti šiuos dalykus:
- pagrindines žaliavas ir galimus alergenus;
- cukrų ir baltymų kiekį bei energinę vertę;
- porcijos dydį bei rekomenduojamas laikymo sąlygas;
- ar gamintojas aiškiai nurodo mikroorganizmų kultūras;
- galiojimo laiką ir nurodymus po pakuotės atidarymo.
Jeigu produktas pristatomas kaip turintis gyvų kultūrų, naudinga ieškoti konkrečios informacijos, o ne pasikliauti bendromis frazėmis. Susipažįstant su asortimentu ir lyginant produktų sudėtį, fermentuoti gėrimai gali būti vertinami pagal tuos pačius principus kaip ir kiti kasdienio raciono produktai.
Vartojimo laikas ir individuali tolerancija
Nėra vieno tinkamiausio laiko, kuriuo visi aktyvūs žmonės turėtų vartoti fermentuotus gėrimus. Pasirinkimas priklauso nuo dienos ritmo, treniruotės pobūdžio, produkto sudėties ir virškinimo sistemos jautrumo. Jei gėrimas dar nebandytas, protinga pradėti nuo nedidelio kiekio ir stebėti savijautą. Naujo produkto geriau pirmą kartą neragauti prieš pat intensyvią treniruotę ar varžybas, kai netikėtas pilvo diskomfortas būtų ypač nepageidaujamas.
Kai kuriems žmonėms rūgštus ar gazuotas gėrimas prieš aktyvią veiklą gali būti nepatogus, o kiti jį toleruoja gerai. Pieno pagrindo produktai netinka alergiškiems pieno baltymams ar kitoms jų sudedamosioms dalims, o laktozės kiekis ir toleravimas priklauso nuo konkretaus produkto bei žmogaus. Augalinės kilmės gėrimas taip pat nėra automatiškai tinkamas kiekvienam, nes jame gali būti kitų alergenų ar nepageidaujamų priedų.
Fermentuotas gėrimas nėra sportinis gėrimas
Fizinio krūvio metu svarbiausias kasdienis skystis dažniausiai yra vanduo, nors poreikis priklauso nuo prakaitavimo, aplinkos temperatūros, krūvio trukmės ir intensyvumo. Ilgesnių ar labai intensyvių treniruočių metu kai kuriais atvejais pasirenkami specialios sudėties sportiniai gėrimai, kuriuose numatytas konkretus angliavandenių ir elektrolitų kiekis. Fermentuotas gėrimas vien dėl fermentacijos tokios paskirties neįgyja.
Taip pat jo nereikėtų laikyti medicininio geriamojo rehidratacijos tirpalo pakaitalu. Netekus daug skysčių dėl ligos ar esant dehidratacijos požymių, svarbu vadovautis sveikatos specialisto rekomendacijomis. Įprastas fermentuotas gėrimas gali būti kasdienio maisto pasirinkimas, tačiau jo sudėtis paprastai kuriama ne klinikinei rehidratacijai ir ne būtinai sportiniams poreikiams.
Nuoseklumas svarbiau už vieną produktą
Aktyvaus žmogaus mitybos kokybę lemia pasikartojantys pasirinkimai. Pakankamas maisto kiekis, įvairūs augaliniai produktai, tinkami baltymų šaltiniai, reguliarus valgymas ir skysčių vartojimas sudaro pagrindą, kurio vienas gėrimas negali pakeisti. Fermentuoti produktai gali suteikti racionui įvairovės ir padėti atrasti naujų skonių, jei jie pasirenkami atsižvelgiant į sudėtį, toleranciją ir bendrus poreikius.
Geriausia juos įtraukti be skubotų lūkesčių ir stebėti, kaip pasirinktas produktas dera su kasdieniu režimu. Jei kyla klausimų dėl alergijų, virškinimo sutrikimų, lėtinių ligų ar specialios sportinės mitybos, individualų pasirinkimą verta aptarti su gydytoju arba kvalifikuotu mitybos specialistu.
