Quinoa – šis egzotiškas žodis vis dažniau skamba lietuviškose virtuvėse. Nors daugelis dar vis abejoja, kaip teisingai ištarti šį pavadinimą (tarp kitko, teisingai yra „kinva”), pats produktas jau tvirtai įsitvirtino sveikos mitybos entuziastų širdyse. Bet ar tikrai žinome, ką valgome, ir kaip šią pietų amerikiečių dovaną pritaikyti mūsų tradicinėje virtuvėje?
Kas iš tikrųjų yra quinoa ir kodėl ji taip populiari
Pirmiausia išsklaidykime vieną mitą – quinoa nėra grūdai. Tai pseudogrūdai, priklausantys balandų šeimai. Taip, tai ta pati šeima, kuriai priklauso ir mums gerai žinoma sodo balanda. Quinoa kilmė siekia Andų kalnynus, kur inkų civilizacija ją vadino „chisaya mama” – motina grūdų. Ir ne be pagrindo.
Ši maža sėkla yra tikras maistinių medžiagų koncentratas. Quinoa – vienas iš nedaugelio augalinių produktų, turinčių visus devynis esminius amino rūgštis, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti pats. Tai reiškia, kad vegetarams ir veganams ji gali pakeisti mėsą baltymų požiūriu.
100 gramų quinoa turi apie 14 gramų baltymų – tai daugiau nei daugelyje grūdų. Be to, ji turtinga magnio, geležies, cinko ir B grupės vitaminų. O svarbiausia – ji neturi gliuteno, todėl tinka ir celiakija sergantiems žmonėms.
Quinoa rūšys ir jų skirtumai
Parduotuvėse dažniausiai sutinkamos trys quinoa rūšys: balta, raudona ir juoda. Kiekviena turi savo ypatumų ne tik skonio, bet ir tekstūros požiūriu.
Balta quinoa – švelniausia ir neutraliausia skonio. Ji greitai viršta (per 10-15 minučių) ir puikiai tinka pradedantiesiems. Tekstūra primena kuskusą, tik šiek tiek traškesnė.
Raudona quinoa – turi ryškesnį, šiek tiek riešutinį skonį. Virimo laikas ilgesnis – apie 20 minučių. Išlaiko formą geriau nei balta, todėl puikiai tinka salotoms.
Juoda quinoa – traškiausia ir aromatingiausia. Virimo laikas – iki 25 minučių. Turi saldžiai riešutinį skonį su žemės atspalviu.
Kaip teisingai paruošti quinoa
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia žinoti apie quinoa – ją būtinai reikia plauti. Quinoa sėklos natūraliai padengtos saponinais – karčiais junginiais, kurie apsaugo augalą nuo kenkėjų. Jei nepraplausi, quinoa bus kartoka ir nemaloni.
Plaukite quinoa šaltu vandeniu smulkiu sietu, tol kol vanduo taps skaidrus. Paprastai užtenka 2-3 minučių intensyvaus plovimo.
Virimo santykis paprastas – 1:2 (vienas stiklas quinoa į du stiklus vandens). Galite naudoti ir daržovių ar vištienos sultinį – taip skonis bus turtingesnis.
Klasikinis quinoa receptas su lietuvišku akcentu
Štai receptas, kuris puikiai dera su mūsų skonio papročiais:
Quinoa su grybais ir šviežiomis žolelėmis
Reikės:
- 1 stiklo baltos quinoa
- 2 stiklų daržovių sultinio
- 300 g mišrių grybų (šampinjonų, voveraičių)
- 1 vidutinio svogūno
- 2 česnako skiltelių
- Saują šviežių petražolių
- Saują krapų
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
- Druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
- 50 g sūrio (galima fetos ar varškės)
Gaminimas:
Pirmiausia kruopščiai nuplaukite quinoa. Supilkite į puodą su verdančiu sultinių, sumažinkite ugnį ir virkite 15 minučių, kol skystis visiškai įgers. Palikite 5 minutes pabubti.
Tuo metu supjaustykite grybus stambesniais gabaliukais, svogūną – pusžiedžiais. Įkaitinkite aliejų keptuvėje ir apkepkite svogūną, kol taps skaidrus. Pridėkite grybus ir kepkite, kol išgaruos skystis ir grybai įgaus auksinę spalvą. Pabaigoje pridėkite smulkintą česnaką.
Sumaišykite quinoa su grybais, pridėkite smulkintas žoleles, paberkite trupintu sūriu. Paragaukite ir prieskonkite.
Quinoa salotų receptas vasaros sezonui
Vasarą norisi kažko gaivaus ir lengvo. Šios salatos puikiai tiks ir kaip šalutinis patiekalas, ir kaip savarankiškas pietūs.
Gaivios quinoa salatos su agurkais ir pomidorais
Reikės:
- 1 stiklo raudonos quinoa
- 2 vidutinių agurkų
- 3 vidutinių pomidorų
- 1 raudono svogūno
- Saują mėtų lapelių
- Saują petražolių
- 100 g fetos sūrio
Padažui:
- 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 2 šaukštai citrinų sulčių
- 1 šaukštas medaus
- Druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminimas:
Išvirkite quinoa pagal anksčiau aprašytą metodą ir leiskite atvėsti. Agurkus ir pomidorus supjaustykite kubeliais, svogūną – plonais pusžiedžiais. Smulkiai kapokite žoleles.
Padažui sumaišykite visus ingredientus ir gerai išplakite. Sumaišykite visus salotų ingredientus, užpilkite padažu ir palikite bent pusvalandį marinuotis šaldytuve. Prieš patiekiant paberkite trupinta feta.
Quinoa lietuviškuose patieka
Quinoa puikiai tinka ir tradicinių lietuviškų patiekalų interpretacijoms. Pavyzdžiui, galite ją naudoti vietoj ryžių kugelyje arba pridėti į cepelinų įdarą kartu su mėsa – taip patiekalas taps maistingesnis ir įdomesnis.
Bandžiau quinoa ir bulvių košėje – rezultatas nustebino. Quinoa suteikė papildomo tekstūros ir padidino baltymų kiekį. O quinoa su kopūstais – tai tikras atradimas. Traškūs quinoa grūdeliai puikiai dera su minkštais kopūstais.
Netgi sriubose quinoa randa savo vietą. Pridėkite šaukštą-kitą į daržovių sriubą paskutinėmis 15 minučių – ir turėsite sotesnį, maistingesni patiekalą.
Praktiniai patarimai quinoa mėgėjams
Pirkdami quinoa, atkreipkite dėmesį į pakuotės datą ir saugojimo sąlygas. Kokybiškas produktas turi būti vienodo dydžio grūdeliai, be svetimkūnių ir dulkių.
Namuose quinoa geriausiai saugoti sandariai uždarytoje talpoje, vėsioje ir sausoje vietoje. Taip ji išsilaikys iki dvejų metų. Išvirta quinoa šaldytuve gali stovėti iki 5 dienų – puikus sprendimas meal prep mėgėjams.
Jei quinoa atrodo per sausa, pridėkite šiek tiek aliejaus ar sviesto. Jei per šlapia – palikite atvirą puodą dar kelioms minutėms ant mažos ugnies.
Eksperimentuokite su prieskoniais. Quinoa puikiai priima įvairius skonius – nuo Viduržemio jūros regiono žolelių iki azijietiškų prieskonių.
Quinoa – ne tik maistas, bet ir gyvenimo būdo dalis
Quinoa populiarumas Lietuvoje rodo, kad keičiamės. Mes tampame atviresni naujoms patirtims, labiau rūpinamės savo sveikata ir ieškome būdų, kaip įvairinti mitybą neprarandant savo kulinarinių tradicijų.
Šis mažas grūdelis iš Pietų Amerikos puikiai įsilieja į mūsų virtuvę. Jis nekonkuruoja su bulvėmis ar grikiais, o papildo juos, suteikdamas naujų galimybių eksperimentams.
Quinoa – tai ne tik maistas, bet ir tiltas tarp tradicijų ir modernumo. Ji leidžia mums išlikti lietuviais virtuvėje, tuo pačiu atveriant duris į platesnį kulinarinį pasaulį. O ar ne to ir siekiame – būti šaknų turinti, bet atvira ateičiai tauta?
